Anarchija (tarptautiniai santykiai)

Tarptautinių santykių teorijoje anarchija – sąvoka, reiškianti jog valstybių tarpusavio sąveika yra nekontroliuojama, o pačios valstybės nepaklūsta jokiam aukštesniam valdymo organui. Skirtingai negu valstybių vidaus politikoje, tarptautinėje sistemoje nėra jokio suvereno, kuris galėtų priversti paklusti tarptautinei teisei, laikytis nustatytų normų, spręsti tarpusavio ginčus ar vykdyti kitas su valdymu susijusias funkcijas.

Vieni politikos mokslų atstovai naudoja sąvoką „anarchija“ norėdami pabrėžti chaotišką pasaulio pobūdį ar atkreipti dėmesį į jame egzistuojančią netvarką arba priešpriešą, tuo tarpu kiti tiesiog traktuoja anarchiją kaip tarptautinės sistemos santvarkos atspindį, kurio esminis bruožas yra nepriklausomos tarpusavyje konkuruojančios valstybės be jokios centralizuotos ir jas kontroliuojančios valdžios.

Anarchijos sąvoka yra pradinis išeities taškas realizmo, liberalizmo, neorealizmo ir neoliberalizmo tarptautinių santykių teorijose. Konstruktyvistai laikosi nuomonės, jog anarchija yra esminė tarptautinės sistemos sąlyga. Vienas iš įtakingiausių moderniųjų konstruktyvizmo mąstytojų, Alexander Wendt, dažnai yra cituojamas kaip frazės „Anarchija yra tai, ką valstybės iš jos sukuria“ autorius.^[1] Ši mintis reiškia tai, jog anarchija tarptautiniuose santykiuose nėra duotybė (kaip kad galvoja daugumos kitų šios disciplinos srovių teoretikai), ir ji veikiau turėtų būti traktuojama kaip sistemoje veikiančių valstybių sukurtas socialinis konstruktas.

1. ↑ Wendt, Alexander, „Anarchy is what States Make of It: the Social Construction of Power Politics“, International Organization 46, no. 2 (Spring 1992): 391–425.